kietas

kíetas, -à adj. (3) J; SD46,190,375, R 1. atsparus kito kūno spaudimui, nesuspaudžiamas, nesumaigomas; pršn. minkštas: Kietì kūnai (fiz.) NdŽ. Kietà malka K. Aš valdovas žalio šieno, mano dalgis kieto plieno P.Cvir. Kietas kaip titnagas LTR. Sausroje molis darosi kietas (kietėja) J.Jabl. Kíetai žemei lietaus reikia Blnk. Mok mano dukrelė darbus dirbti, ... kietoje dirvelė[je] linus rauti D42. Seno ožio kieti ragai LTR(Žg). Ta tavo košė kaip kęsas kieta Slnt. Mėsa dar kietà (neišvirusi) KI590. Bulbės da kietos, tegu paverda Ėr. Kíetas kiaušis (kietai išvirtas, suviręs) KI590. Alkanam ir kieta pluta gardi rš. Kietas maistas, būtent, įvairūs stiebai, patenka raguočiams į didįjį skrandį rš. Kietajam kūnui būdinga patvari forma K.Barš. Kietųjų kūnų dalelės tarp savęs stipriai sukibusios K.Barš. Iš vaškinės brandos grūdai pereina į kietąją, arba visišką, brandos stadiją rš. Trečiojoje pilnojoje, arba kietojoje, fazėje [rugio] grūdas lengvai atsiskiria iš varpelių, sukietėja rš. Toj brasta kietà (neklampi) – te neanklimpsi Švnč. Kietasis gomurys (anat. palatum durum) rš. Kietoji plėvė (anat.) Ser. Ai, kietas kietas našlės patalėlis JV644. Šiandien visos vištos su kietais (dės kiaušinius) Ds. Kietu gulėjimu tevargin ... kūną savą DP575. | [Tokiu keliu] kiečiausias arklys (kietų kanopų) nusidildintų kanopas Pč. | prk.: Kíetas kai kirvis – nieko neišpeši (neišgausi paslapties) Grk. Lieka kietesnis už akmenį žodis, didžiojo dainiaus seniai pasakytas E.Miež.

kíeta n.: Ant akmens kieta sėdėti LTR. Man ant arklio sėdėt kieta LTR(Pšl). Kieta gulėtie, tamsu žiūrėtie, nėra man su kuom dūmelė dumtie (d.) Švnč. Žemai blusos, aukštai musios, an suolelio kieta Trak. kietaĩ adv.: Jis kietaĩ guli, ant lentų Ėr. Dangus aukštai, ant žemės kietai LTR. Kopūstus grūdant, liepia vyrams dapilti vandens, kad kopūstai kietai surūgtų LTR(Aln). kietỹn adv. NdŽ: Kietyn eit K.

2. užsikimšęs, užkietėjęs (apie vidurius): Kietì viduriai KI590. Valgyti nenori, viduriai kiečiausi Pt. Jau antra savaitė kietaĩs einu (tuštinuosi kietai) Skr. 3. tankus, suglaustas, standus, tvirtas; sandarus: Nuvyk man kietą botagą Ds.

kietaĩ adv.: Kietai plūkti aslą VĮ. Kietaĩ prikišė dešrą Ėr. Žmonės kietaĩ susispaudė NdŽ. Žmonių buvo baisu – kietaĩ (labai daug, sausakimšai) Jnšk. Tetervinų ir jerubių gurkliai žiemą būna kietai prikimšti beržo pumpurų ir žirginių rš. Jo kišenės kietai prikimštos rš. Parodysiu, pamokysiu, kaip darbelis dirbti: plonai verpti, kietai austi, bus gražu nešioti (d.) Tvr, LTR(Skp). Plonai verpta, kietai austa, marios velėta Užp. Rūpestingai ir kietai susuko nosinaitę į mažą mažą kamuolėlį rš. Kietai užsimaukšlinęs ant ausų kepurę rš. Abi melodiji kietai surišti viena su kita LTII102. Rankose jis laikė kažkur nutvertą šautuvą, kietai sukandęs dantis J.Balt. Vokietis, kietai sučiaupęs lūpas, paėmė Mironui už rankovės rš. Jos veidas tamsus, akys kietai užmerktos rš. Kietai jie užsikimšdavo sau ausis vata rš. Užsidarė duris kietai (tvirtai, sandariai), kad niekas neįeitų MPs. Niekur negaliu išeit, esu visada kietai užtaisyta, uždaryta VoL326. Dėžutė buvo kietai užvožta rš. Maža kamarelė aukštai pakabinta, kietai užrakinta (riešutas) Dr. Neįeisi – durys kietaĩ (užrakintos; plg. la. durvis cieti) Lnkv. Gali ir neit – krautuvė šiandie kietaĩ (uždaryta, neveikia) Brž. Daržinės durys kietaĩ Jnš. Šiandien krautuvės kietaĩ Skrb. Dėžė kietaĩ Skrb. Jau bankas kietai Brž.

4. stiprus, tvirtas, pajėgus: Na, ir kietas gi tu kaip geležis! Ukm. Tu gali ir akmenis lupt, toks kietas būdamas Č. Šitie mažučiai vis kieti Sdk. Buvo labai kietas (sveikas, tvirtas) N. Tavo kietos rankos – tiktai žemei versti S.Nėr. Šito va vyro kietos rankos Skdt. Su tuo žmogum neik veltynių, ba kieto pusiaujaus – tuoj tave parvels Km.

kietaĩ adv.: Kietai suspaudę ginklą rankoje, po pergalės vėliava taikos sargyboje stovi tarybiniai kariai (sov.) sp. Du draugai atsisveikino ir kietai paspaudė vienas kitam rankas V.Myk-Put. Vis stipriau ji spaudžia, vis kiečiau, ir jos rankos pasidaro geležinės I.Simon. Tuminas kietai paspaudė vyrų rankas (sveikindamasis) J.Avyž. Kietai spaudė prie savęs maišelį su bankos bilietais rš. Kaklą kietai pasmakriuo[ja], kad nepažintų, kad įgaunis (ydingas) arklys Šts. Turėk arklį kietaĩ važiuodamas, kad šonan nesisviest Tvr. Klėbinis [dalgis] yr pri pečio (= peties) pridedams, reik kietai sukti, jei žolė smagi (didelė, sunki) Šts. | Kietai pastatyti ką N. Kietai įsmeigusi akis į jį žiūrėjo rš.

5. prk. negabus, bukagalvis, sunkios orientacijos: Jis kietas yra mokytis Šts. Kietõs kalbos: jau trečius metus benga, o nekalba Šts. 6. prk. sunkiai įveikiamas, lengvai nepasiduodantis: Arklinės kiaulės buvo kietos penėti (sunkiai nupenimos) Šts. Tas arklys kietų nasrų (sunkiai pavaldomas) J.Jabl. Paukštvanagis y[ra] kietas užmušti (sunkiai užmušamas, gajus) Šts. Kietas kaip šeškus mušt rš. Pagedęs šuo labai kietas užmušti Rd. Ans y[ra] kietas lygti, nepasiduoda nulygstamas Šts. Ans y[ra] kietas prašnekinti (jį sunku prašnekinti) Šts. Tokia kieta karvė – rankos įsopsta, kol pamelži Skp. Pieno duoda nemažai, tik kietà melžt Gs. Mūsų keršutė kietà ant laidymo Rod. Kietąsias karves reikia paskirstyt visoms melžėjoms, kad per daug nebūtų apsunkintos kurios nors vienos rš. Kietas ožys milžt (iš šykštuolio sunkiai ką išprašysi) B. | Tas vyras sto[ja] į tokias kietas (sunkias) vietas, kur reik mokėti ir mašinuoti Šts. Kai mislis kieta (sunkiai išsprendžiama), tai tyli Pl. Baltieji kviečiai labai kieti (sunkiai nukuliami), ir daug išeina iš mašinos nenukultų Pš. 7. prk. atkaklus, užsispyręs: Kietas buvo brolis, nesukalbamas, nepriprašomas LTR(Dkk). Ne tokias kietas ir mandrias subalamūtijau Žem. Kietas žemaičio mužiko būdas LTII252(A.Janul).

kietaĩ adv.: Kietaĩ derėjom telyčią Ut. Aš kietai deru, ir anas kietaĩ dera Švnč. Kietai derėk, ščyrai mokėk NžR, Sln.

8. prk. ištvermingas, patvarus, nepajudinamas, atsparus: Toks kietas žmogus: jau kad supyks, tai ilgai neatsileidžia Ds.

kietaĩ adv.: Tiesa mūsų pusėje, tiktai kietai turėkimės! Vaižg. Žmonės kietai tiki BM58. Tai sutarkim kietaĩ (tvirtai), kad aš jau žinoč, kad man nebereiktų kitur ieškot Dbk. Nieko nepadarė: uola kietai užkeikta rš. Jie dar kiečiau ėmė nuo to laiko stengtis išplėsti savo teises rš.

9. prk. griežtas, rūstus; negailestingas, nejautrus: Kilme iš paprastų jis buvo, betgi kietas savo pavaldiniams P.Cvir. Savo darbininkams buvo kietas kaip titnagas J.Dov. Dabar prasidėjo kieta kova Mš. Draugui – meilę skaisčią, priešui – kietą rūstį privalai nešioti savo širdyje rš. Jo balsas tapo kietas, aštrus J.Avyž. Pats išėjęs labai kietą gyvenimo mokyklą, mokėjo intensyviai, be atvangos dirbti Z.Žem. Piktais ir kietais žodžiais ragindavo mane darbo dirbti rš. Jo žvilgsnis rūstus ir kietas rš. Adomonis nusijuokė ir metė Kordušui kietą žvilgsnį J.Marc. Rūpestis kietas matyti ant jo veido rš. Tiek turiu kęst vargo taip kieto! V.Kudir. Kietas, kietas kūlis, bet tavo širdis kietesnė Dr. Iš jo nieko negausi, jis kietas kaip titnagas Skr. Ėmė sakyti apie kietą sąžinę V.Kudir. Prieš ją teip kietu rodžias DP116. Bus sūdas labai kietas DP484. Kietais žodžiais bara brš. Davė ant jo kietesnį prisakymą MP79.

kietaĩ adv.: Caro vyriausybė, turėdama galvoje nacionalinio klausimo rimtumą, stengėsi nacionalinius reikalus tvarkyti kietai rš. Kietai ir negailestingai atkeršijome mes už padarytas mums skriaudas rš. Ji užbaigė [kalbą] kietai J.Avyž. Kietai įsakė, idant jo moterį, o savo motiną Oną, padoriai iškaršintų M.Valanč. Reikia įsakyti kietai, tai padarys An. Anas vaikus kietai (griežtai, drausmingai) ūgena, až tai ir vaikai klusnūs Tvr. Gal čia kiečiaũ ima (griežčiau reikalauja)? Krkn. | Ryškalai [fotonuotraukoms aiškinti] skirstomi į švelniai (minkštai), normaliai ir kietai (kontrastiškai) veikiančius rš.

10. aštrus, žvarbus, šiurkštus: Šiaurės vėjas kietas: linai ilgai neatsistova, mėšlai ilgai nepūna, šiaurės vėju vežti Šts. Kíetas klimatas NdŽ. Kai krūvose pelės rugius kapoja, bus kieta žiema LTR. 11. prk. šykštus: Mano dėdė labai kíetas, iš jo nieko negausi Ds. Jis kietas žmogus, iš jo lengvai kapeikos neišprašysi Nmn. Kietam žmogui ir skatikas brangu Svn. Vat kietà boba: derėjau derėjau ir nenuderėjau nei vieno grašio Prng. Jo močia teip kieta, teip kieta! Pl. 12. KI590 stiprus, gilus (apie miegą): Vaikų labai kietas miegas Užp. Kieto miego žmogus Kp. Kiekvieną rytą jis miega kietu miegu, kol įeina kas pažadinti I.Simon. Miegas jų visų toks kietas? B.Sruog. Apėmė kietas snaudulys rš.

kietaĩ adv.: Visi knarkia, kietai miega Žem. Adomą kietai užmigdė A.Baran. Gilias naktis kietai pramiegu ir nieko negirdžiu rš.

13. KI590 turintis daug kalkių priemaišų (apie vandenį): Vadinamasis kietas vanduo tai yra toks vanduo, kuris turi daug kalkių, visada turi maža laisvos angliarūgštės rš. Jūsų šulnio kietas vanduo Ml. 14. smarkus, stiprus: Bombų kietas balsas, langai dreba Ėr. Šūkavo už vienas kito vyrai, ir linksmas, kietas kvatojimas pasklido po senosios karčemos griuvėsius LzP. 15. įtemptas: Pulsas prieš tai mažas, kietas ir greitas V.Kudir. 16. sunkus, vargingas: Kietas (sunkus) senosios moters gyvenimas ST191.

kietaĩ adv.: Man kietaĩ rodos, vargu beišsikapanosiu iš tos nelaimės Lk.

17. svarbus, būtinas neatidėliojamas: Kietas reikalas prispyrė Ktk. 18. lingv. tariamas, mažiausiai liežuviui pakilus arba ir visai nepakilus prie kietojo gomurio (apie priebalsius): Mūsų kalbos priebalsiai gali būti kieti arba minkšti J.Jabl. Galinis priebalsis yra kietas K.Būg.

kietaĩ adv.: Apskritai, žodžio gale priebalsiai tariami kietai J.Jabl. Sambalsiai ... ištariami yra kietai JVXXl.

◊ kietà galvà KI590 negabus: Tokiai kíetai gálvai nieko nepadarysi Grdž. Vaikas būs kietõs galvós Šts.

kietà kaktà atkaklus, užsispyres: Mano kietà kaktà, tu man nėko nepadarysi Klp. O štai yra žmonės kietos kaktos Ch2Moz32,9.

kíetą kãktą turė́ti būti užsispyrusiam: Tur kietą kaktą ir širdį apsikietavusią BPI247.

kietà rankà griežtumas: Reikia kietesnės rankos ūkyje J.Avyž.

kíetos rañkos griežtas: Močekėlės kietos rankos TŽI270.

kíetas sprándas užsispyrimas: Aš žinau tavo atkaklumą ir tavo kiečiausį sprandą rš.

kietà širdìs; kietõs širdiẽs nejautrus: Širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė, neg diamantas DP508. Jų širdys kietesnės yra už uolą Tat. Jis kietõs širdiẽs KI474.

kíetą šìrdį atvérti (pajùdinti) pasidaryti jautriam: Atverk kietą širdį Mž156. Prašneks žaibais!.. Bet širdį kietą vargiai pajudins, atgaivins Mair.